Atsisveikinimas su Kostia (Rozloučení s Kosťou, 2024)

Přidal: Premek |

Říjen 18, 2024

Ieva Balsiūnaitė. Reportáž. Redakce Ieva Balsiūnaitė.

Natočeno 2024. Premiéra 29. 9. 2024 (LRT).

Pozn.: V únoru natočila novinářka Ieva Balsiūnaitė rozhlasový dokument o dvou mladých ukrajinských vojácích, jejichž boj za vlast začal, když se připojili k protestům na Euromajdanu. Jednomu z nich, Kosťovi, bylo v té době pouhých 13 let.

Na konci července se k Ievě dostala zpráva, že Kosťa byl zabit. Bylo mu 23 let. Kosťa zanechal dopis na rozloučenou, ve kterém podrobně popsal, jak bude vypadat jeho pohřeb a smutek. Přál si, aby jeho pohřeb byl bez černých šatů, slz a obvyklých tradic. Místo toho by se na tvářích přátel objevily třpytky, ukrajinské písně a smích, který by připomínal Kosťův život. (anotace)

Lit.: anonym: Atsisveikinimas su Kostia. In web Radioteka – LRT, 29. 9. 2024 (článek + nahrávka k poslechu). – Cit.: Vasarį žurnalistė Ieva Balsiūnaitė parengė radijo dokumentiką apie du jaunus Ukrainos karius, kurių kova dėl savo šalies prasidėjo, kai jie prisijungė prie Euromaidano protestų. Vienam jų, Kostiai, tuomet buvo tik 13-a.

Liepos pabaigoje Ievą pasiekė žinia, kad Kostia žuvo. Jam buvo 23-eji.

Kostia paliko atsisveikinimo laišką, kuriame detaliai aprašė, kaip turėtų atrodyti jo laidotuvės ir gedėjimas. Jis norėjo, kad jo laidotuvėse nebūtų juodų drabužių, ašarų ir įprastų tradicijų. Vietoje to – blizgučiai ant draugų skruostų, ukrainietiškos dainos ir juokas, prisimenant Kostios gyvenimą.

„Iš manęs nebus jokių citatų ar pamokymų, nes aš esu niekas“ – rašė Kostia. „Bet būtų šaunu, jei įsitrauktumėte į Ukrainos atkūrimą, rengtumėte kultūrinius renginius, susiburtumėte, keliautumėte, išbandytumėte kažką naujo ir priimtumėte iššūkius.“

Kostios pelenai, jo mamos pageidavimu, išbarstyti skirtingose pasaulio vietose. Dalelė jų atkeliavo ir į Lietuvą. Ieva organizuoja pelenų kelionę į Lietuvą, renka Kostios artimųjų ir draugų prisiminimus apie jį ir nutaria parengti platesnį pasakojimą. (…)